Infliacija Lietuvoje liepą pasiekė 5,4 proc. Tačiau maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus sumažėjo 0,4 proc. Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis. Ši tendencija atsirado dėl didelio importo mažinimo ir didelio vartotojų pasirinkimo.
Maisto kainos mažėjimas yra priešingas infliacijos dinamikai. Nors valiutos kursas ir energijos kainos veikia kainų lygį, vartotojai pastebėjo maisto brangsties mažėjimą. Konsumentai pradėjo ieškoti pigesnių alternatyvų, o kainų pokyčiai skirtingai veikia skirtingus produktus.
Infliacija vis tiek artėja, o valdžios institucijos ieško būdų stabilizuoti ekonomiką. Nors maisto kainos mažėja, kiti sektoriai, tokie kaip transportas ir energija, veikia kainų lygį. Vartotojai laukia, kad šios tendencijos išlaikysis.
Kainų pokyčiai nesuteikia visiškai tikros stabilumo, tačiau maisto brangsties mažėjimas suteikia vartotojams naujas galimybę.
