Išskirtinio būsto istorija Vilniuje pasisuko netikėtai. Šeimininkai išvyko į pajūrį, o savo namų viziją paliko kitai šeimai. Interjere beveik nėra ryškių spalvų, o dėl dėmesio konkuruojančių detalių.
Interjero autorė teigia, kad toną padiktuotų pats namas, jo aplinka ir vaizdai pro langus. Sprendimas nebuvo pagrįstas noru bet kokia kaina sukurti minimalistinius namus.
Šeimų istorija tapo ne tik kūrybine užduotimi, bet ir socialiu eksperimentu. Naujiems šeiminkiniams reikėjo adaptuoti erdvę prie savo poreikių.
Toks sprendimas atsirado ne iš noro, o iš situacijos. Naujasis šeimininkas pradėjo kurti savo viziją, kurioje svarbiausia buvo harmonija ir pritaikymas.
